2008 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienis
Sima
2008 m. rugpjūčio 22 d., penktadienis
Draugystė
Eime Rokai ,pereisim tiltelį
Rokas dar mažas , jam buvo baisu vienam eiti , aš padaviau jam ranką.
-Na va, matai, visai nebaisu kartu:))
Žiūrėk kaip aš nučiuožiu
Veliau, nutarėme visi nueiti į kita aikštele. -Pirmiausiai reikia nučiuožti.
O Roko mama vis fotografavo mus, na ir mano mama irgi fotografavo. Nes tik jų dėka mes turime tokį dienoraštį.
Su Indre linksmai pasisukome
O aš dar ir taip moku suktis:))
Ojojoiiiiii nuimkite mane.
Dar čia užlipsiu......
Ką čia dar nuveikus?
O gal mes dviese pasisupam, be mamų?
Bet Roko mama jau čia kaip čia:))
Va, kaip aš moku ant stalo užlipti.
Tada , Rokas parodė kaip jis moka užlipti.
Gal iškepam Rokui smėlio pyragą?
Rokai , ateik paragauk koki pyragą mes tau iškepėme.
Kai Rokas pamiegojo aš nutariau užeiti pas ji į svečius
Rokas parodė kaip veikia jo lėktuvelis.
Sudūdavau Rokui gražią muziką. Roko mamai labai patyko:)))
- Sukramtyk, tada duosiu dar viena:))
Labai smagu turėti daug draugu.
Nori draugą tu turėt, Neišduot ir patikėt, Draugas tai Tau ne žaisliukas, Tai šuniukas ar kačiukas. Myliu aš draugus labai, Nes geriausi jie tikrai
2008 m. rugpjūčio 19 d., antradienis
Šventoji
Pagaliau atėjo ilgai laukta diena kada mes važiavome prie jūros. Po 3.5 val. mes jau Šventojoje.
Gyvenome svečių namuose "Ambasada" mažame bet jaukiame kambaryje.
-Na ką jus taip išsigandote:))))
Ernestas bandę mane ištraukti iš vandens
- Tuoj aš tave aptaškysiu . Nusirenk ir prisijunk prie manes, juk vanduo šiltas:))
Man labai patinka maudytis jūroje. Vanduo šiltas ir sūrus:))
Skrendu, skrendu.............
Pagulėsiu, tegul bangos pačios bėga pas mane:)))
Ernestas iškasę didele duobę.
Aš nutariau ji užkasti:))
Ir netrukus jis buvo jau po smėlių
Ir prie jūros
Su orų mums nelabai pasisekė, tad , kiek vieną dieną kada lijo, ėjome į atrakcionus. Ernestas nepraleisdavo progos pašaudyti. Gal ir man kartėli iššauti?;((
Man labai patinka Mykis, tad būtinai turėjau su juo paskraidyti.
Eidami pro atrakcionus pamačiau batuta , ir labai užsinorėjau pačiuožinėti. Panele , kuri pardavinėjo bilietus , pasakė kad aš per maža ir man bus baisu čiuožti iš taip aukštai. Bet aš vis tiek buvau pasiruošusi čiuožti.
Kitas išbandymas buvo pasi skraidymas lėktuvų.
Aš net nežinojau kad moku vairuoti:))
Labai linksmai paplaukiojome su gulbę, aš vėl pati vairavau:))
Jodama arkliukų pro Ernesta , juokais pakibindavau jį:))
Kita diena , kada oras buvo prastas , nutarėm važiuoti į Juozo parką. Pirmiausiai nuėjome į šalia esantį paukštyną ir naujove TERARIUMĄ. Ką mes ten pamatėme:
Tik įveja į terariumą , mamą keistai kalbėjo:-Siaubas, Fu, Šlykštynės, Brrrr. O man visai mieli šie gyviai:)) Pažiūrėkite kokie jie mieli:))
O šitas keistuolis , net išeina pasivaikščioti, matote jis turi pavadėlį:))
Maniau kad krokodilai būna tik dideli , bet šis buvo mažas mažas
Žinojau kad yra šuniukai delmantinai , bet kad yra vištų delmantinių, aš nežinojau.
Po tokio ekstremalaus pasižiūrėjimo patraukėme pas Juozą.Miškelyje nuėjome prie briedžio. Man būtinai reikėjo užlipti taip aukštai, nors mamą labai nenorėjo:))Aišku nusileisti buvo daug sunkiau nei užlipti.
Vau, koks didelis peilis.Ko gero su tokiu peiliu mama greičiau gamintu mums su teveliu valgyti:))Miške dar sutikome didele mešką.
Bet kelnes ir batai buvo labai purvini. Jis paprašė kad aš padėčiau jam pasivalyti, aš pasakiau -dar čia ko, pats važinėjai pats ir valykis.
Aš labai drąsi, pažiūrėkite galiu atsisėsti net ant krokodilo:))
Po pasivaikščiojimo , linksmybes.
Labai prašiau mamos pajodinėti, bet prie arkliuko buvo didele eile, ir kol laukėme eiles nutariau pasitreniruoti ant šito arklio:))
Pagaliau jau galiu joti . Pažiūrėkite , kokia kasyte turi šis arkliukas, ir uodegą supinta į kasytę.
Šio arkliuko vardas "Gilė" O gėlytė kokią graži karčiuose. Man labai patinka joti.
Žolytė pavaišinau gražų ožiuką.
Pamačiau aukštai aukštai medyje namuką. Ko gero reikia man į ji užlipti.
Na va aš jau čia. Visai nebaisu buvo lipti į ji, ir ne taip jau jis aukštai:))
Išeidami iš šio gražaus kampelio pakalbinome papūgą. Jos vardas Švercas, ir jis mielai su mumis pasikalbėjo. Net atsisėdo tėveliui ant rankos.
O paskui pas mane ant supynių, ir sakė:- Švarcas, Švarcas, Švarcas.
Atėjo laikas važiuoti namo. Nors su oru mums nepasisekė , vistiek buvo linksma. Ate jūrą. Galvoju kitas atostogas važiuosime prie jūros kur oras bus užtikrintas. :)))